/ru/
приручать
/en/
tame; (gyvulius t. p.) domesticate
/de/
zähmen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prijaukinu | prijaukinau | prijaukindavau | prijaukinsiu |
| 2p.sg. | prijaukini | prijaukinai | prijaukindavai | prijaukinsi |
| 3p.sg. | prijaukina | prijaukino | prijaukindavo | prijaukins |
| 1p.pl. | prijaukiname, prijaukinam | prijaukinom, prijaukinome | prijaukindavom, prijaukindavome | prijaukinsime, prijaukinsim |
| 2p.pl. | prijaukinate, prijaukinat | prijaukinote, prijaukinot | prijaukindavote, prijaukindavot | prijaukinsite, prijaukinsit |
| 3p.pl. | prijaukina | prijaukino | prijaukindavo | prijaukins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prijaukinčiau | prijaukintumėme, prijaukintumėm, prijaukintume |
| 2p. | prijaukintum, prijaukintumei | prijaukintumėte, prijaukintumėt |
| 3p. | prijaukintų | prijaukintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prijaukinkime, prijaukinkim | |
| 2p. | prijaukinki, prijaukink | prijaukinkite, prijaukinkit |
| 3p. | teprijaukinie, teprijaukina | teprijaukina, teprijaukinie |