/ru/
отучивать; отваживать
/en/
1. break (smb) of the habit (of); 2. (pvz., veršelį nuo karvės) wean (from, of, away)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atjunkau | atjunkiau | atjunkydavau | atjunkysiu |
| 2p.sg. | atjunkai | atjunkei | atjunkydavai | atjunkysi |
| 3p.sg. | atjunko | atjunkė | atjunkydavo | atjunkys |
| 1p.pl. | atjunkome, atjunkom | atjunkėm, atjunkėme | atjunkydavom, atjunkydavome | atjunkysime, atjunkysim |
| 2p.pl. | atjunkot, atjunkote | atjunkėte, atjunkėt | atjunkydavote, atjunkydavot | atjunkysite, atjunkysit |
| 3p.pl. | atjunko | atjunkė | atjunkydavo | atjunkys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atjunkyčiau | atjunkytumėm, atjunkytume, atjunkytumėme |
| 2p. | atjunkytumei, atjunkytum | atjunkytumėt, atjunkytumėte |
| 3p. | atjunkytų | atjunkytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atjunkykime, atjunkykim | |
| 2p. | atjunkyki, atjunkyk | atjunkykit, atjunkykite |
| 3p. | teatjunko, teatjunkai | teatjunkai, teatjunko |