|
|
|
|
литовский словарь / išbliurti | | išbliùrti (išbliū̃ra, išbliùro) šnek. размякнуть/размякать (apie kelią, žemę)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išbliūru | išbliurau | išbliurdavau | išbliursiu |
---|
2p.sg. | išbliūri | išbliurai | išbliurdavai | išbliursi |
---|
3p.sg. | išbliūra | išbliuro | išbliurdavo | išbliurs |
---|
1p.pl. | išbliūrame, išbliūram | išbliurome, išbliurom | išbliurdavom, išbliurdavome | išbliursime, išbliursim |
---|
2p.pl. | išbliūrat, išbliūrate | išbliurot, išbliurote | išbliurdavot, išbliurdavote | išbliursite, išbliursit |
---|
3p.pl. | išbliūra | išbliuro | išbliurdavo | išbliurs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išbliurčiau | išbliurtumėm, išbliurtumėme, išbliurtume |
---|
2p. | išbliurtum, išbliurtumei | išbliurtumėt, išbliurtumėte |
---|
3p. | išbliurtų | išbliurtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išbliurkime, išbliurkim |
---|
2p. | išbliurki, išbliurk | išbliurkit, išbliurkite |
---|
3p. | teišbliūra, teišbliūrie | teišbliūra, teišbliūrie |
---|
|