|
|
|
|
литовский словарь / suklausinėti | | suklausinė́ti (suklausinė́ja, suklausinė́jo) разыскать/разыскивать (путём расспросов)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suklausinėju | suklausinėjau | suklausinėdavau | suklausinėsiu |
---|
2p.sg. | suklausinėji | suklausinėjai | suklausinėdavai | suklausinėsi |
---|
3p.sg. | suklausinėja | suklausinėjo | suklausinėdavo | suklausinės |
---|
1p.pl. | suklausinėjam, suklausinėjame | suklausinėjom, suklausinėjome | suklausinėdavome, suklausinėdavom | suklausinėsime, suklausinėsim |
---|
2p.pl. | suklausinėjate, suklausinėjat | suklausinėjote, suklausinėjot | suklausinėdavote, suklausinėdavot | suklausinėsit, suklausinėsite |
---|
3p.pl. | suklausinėja | suklausinėjo | suklausinėdavo | suklausinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suklausinėčiau | suklausinėtumėme, suklausinėtumėm, suklausinėtume |
---|
2p. | suklausinėtumei, suklausinėtum | suklausinėtumėte, suklausinėtumėt |
---|
3p. | suklausinėtų | suklausinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suklausinėkim, suklausinėkime |
---|
2p. | suklausinėk, suklausinėki | suklausinėkit, suklausinėkite |
---|
3p. | tesuklausinėjie, tesuklausinėja | tesuklausinėjie, tesuklausinėja |
---|
|