/ru/
выселяться; выезжать; выбираться
/en/
1. move ; i. į naują butą move to a new flat;2. (sau) take (for oneself)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsigabenu | išsigabenau | išsigabendavau | išsigabensiu |
| 2p.sg. | išsigabeni | išsigabenai | išsigabendavai | išsigabensi |
| 3p.sg. | išsigabena | išsigabeno | išsigabendavo | išsigabens |
| 1p.pl. | išsigabenam, išsigabename | išsigabenome, išsigabenom | išsigabendavome | išsigabensime |
| 2p.pl. | išsigabenate | išsigabenote, išsigabenot | išsigabendavote | išsigabensite |
| 3p.pl. | išsigabena | išsigabeno | išsigabendavo | išsigabens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigabenčiau | išsigabentume, išsigabentumėme |
| 2p. | išsigabentum, išsigabentumei | išsigabentumėte |
| 3p. | išsigabentų | išsigabentų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigabenkim, išsigabenkime | |
| 2p. | išsigabenk, išsigabenki | išsigabenkit, išsigabenkite |
| 3p. | teišsigabenie, teišsigabena | teišsigabena, teišsigabenie |