|
|
|
|
литовский словарь / gulėtis | |
gulė́tis (gùlisi, gulė́josi)
1. (apie linus) отлёживаться, вылёживаться;
2. (apie žemę) слёживаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | guliuos, guliuosi | gulėjaus, gulėjausi | gulėdavausi, gulėdavaus | gulėsiuos, gulėsiuosi |
|---|
| 2p.sg. | gulies, guliesi | gulėjais, gulėjaisi | gulėdavais, gulėdavaisi | gulėsies, gulėsiesi |
|---|
| 3p.sg. | gulisi, gulis | gulėjos, gulėjosi | gulėdavos, gulėdavosi | gulėsis |
|---|
| 1p.pl. | gulimės | gulėjomės | gulėdavomės | gulėsimės |
|---|
| 2p.pl. | gulitės | gulėjotės | gulėdavotės | gulėsitės |
|---|
| 3p.pl. | gulis, gulisi | gulėjos, gulėjosi | gulėdavosi, gulėdavos | gulėsis |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | gulėčiaus, gulėčiausi | gulėtumės, gulėtumėmės |
|---|
| 2p. | gulėtumeis, gulėtumeisi | gulėtumėtės |
|---|
| 3p. | gulėtųsi, gulėtųs | gulėtųsi, gulėtųs |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | gulėkimės |
|---|
| 2p. | gulėkis | gulėkitės |
|---|
| 3p. | tesigulie, tesiguli | tesigulie, tesiguli |
|---|
|
