gebėti
уметь; быть способным сделать
/en/gebėti
1. (mokėti, galėti) be able ( + to inf), know how (+to inf); can (+inf); 2. (turėti papratimą) have a habit (of + ger); be used (to)
gebėti
Литовский словарьgebėtiуметь; быть способным сделать /en/gebėti1. (mokėti, galėti) be able ( + to inf), know how (+to inf); can (+inf); 2. (turėti papratimą) have a habit (of + ger); be used (to) gebėti |
||
|
|
|