|
|
|
|
литовский словарь / pilkėti | | pilkė́ti (pilkė́ja, pilkė́jo) — сереть; dangùs ė̃mė pilkė́ti — небо начинало сереть
/en/ grow/turn grey, grey
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pilkėju | pilkėjau | pilkėdavau | pilkėsiu |
---|
2p.sg. | pilkėji | pilkėjai | pilkėdavai | pilkėsi |
---|
3p.sg. | pilkėja | pilkėjo | pilkėdavo | pilkės |
---|
1p.pl. | pilkėjam, pilkėjame | pilkėjom, pilkėjome | pilkėdavom, pilkėdavome | pilkėsime, pilkėsim |
---|
2p.pl. | pilkėjat, pilkėjate | pilkėjote, pilkėjot | pilkėdavot, pilkėdavote | pilkėsit, pilkėsite |
---|
3p.pl. | pilkėja | pilkėjo | pilkėdavo | pilkės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pilkėčiau | pilkėtumėm, pilkėtume, pilkėtumėme |
---|
2p. | pilkėtumei, pilkėtum | pilkėtumėte, pilkėtumėt |
---|
3p. | pilkėtų | pilkėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pilkėkim, pilkėkime |
---|
2p. | pilkėki, pilkėk | pilkėkit, pilkėkite |
---|
3p. | tepilkėjie, tepilkėja | tepilkėja, tepilkėjie |
---|
|