/ru/
ладить; уживаться; приживать (ребенка)
/en/
1. (sutarti kartu gyvenant) get on (with); jie nesugyveno they could not get on; su juo negalima there is no living with him, there is no getting on with him;2. (susilaukti vaikų) beget knyg.; jie sugyveno daug vaikų they had many children
/de/
(su kuo) sich vertragen* (mit j-m)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sugyvenu | sugyvenau | sugyvendavau | sugyvensiu |
| 2p.sg. | sugyveni | sugyvenai | sugyvendavai | sugyvensi |
| 3p.sg. | sugyvena | sugyveno | sugyvendavo | sugyvens |
| 1p.pl. | sugyvename, sugyvenam | sugyvenom, sugyvenome | sugyvendavome, sugyvendavom | sugyvensim, sugyvensime |
| 2p.pl. | sugyvenate, sugyvenat | sugyvenote, sugyvenot | sugyvendavote, sugyvendavot | sugyvensit, sugyvensite |
| 3p.pl. | sugyvena | sugyveno | sugyvendavo | sugyvens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugyvenčiau | sugyventume, sugyventumėm, sugyventumėme |
| 2p. | sugyventum, sugyventumei | sugyventumėte, sugyventumėt |
| 3p. | sugyventų | sugyventų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugyvenkim, sugyvenkime | |
| 2p. | sugyvenk, sugyvenki | sugyvenkite, sugyvenkit |
| 3p. | tesugyvena, tesugyvenie | tesugyvenie, tesugyvena |