|
|
|
|
литовский словарь / spustelėti | |
spùstelėti (spùstelėja, spùstelėjo) (silpniau), spū̀stelėti (spū̀stelėja, spū̀stelėjo) (stipriau) надавить/надавливать немного, (слегка) нажать/нажимать, тиснуть/ тискать, пожать/пожимать;
s. mygtùką — нажать кнопку;
s. draũgo rañką — пожать руку товарища;
s. pentìnais (arklį) — дать шпоры
/ru/
надавить немного, нажать слегка
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | spusteliu | | spustelėdavau | spustelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | spusteli | | spustelėdavai | spustelėsi |
|---|
| 3p.sg. | spusteli | | spustelėdavo | spustelės |
|---|
| 1p.pl. | spustelim, spustelime | | spustelėdavom, spustelėdavome | spustelėsim, spustelėsime |
|---|
| 2p.pl. | spustelite, spustelit | | spustelėdavote, spustelėdavot | spustelėsit, spustelėsite |
|---|
| 3p.pl. | spusteli | | spustelėdavo | spustelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | spustelėčiau | spustelėtumėm, spustelėtumėme, spustelėtume |
|---|
| 2p. | spustelėtumei, spustelėtum | spustelėtumėt, spustelėtumėte |
|---|
| 3p. | spustelėtų | spustelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | spustelėkim, spustelėkime |
|---|
| 2p. | spustelėki, spustelėk | spustelėkite, spustelėkit |
|---|
| 3p. | tespusteli, tespustelie | tespusteli, tespustelie |
|---|
|
