|
|
|
|
литовский словарь / sužmogėti | |
sužmogė́ti (sužmogė́ja, sužmogė́jo) — очеловечиться/очеловечиваться
/en/
humanize, become human
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sužmogėju | sužmogėjau | sužmogėdavau | sužmogėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sužmogėji | sužmogėjai | sužmogėdavai | sužmogėsi |
|---|
| 3p.sg. | sužmogėja | sužmogėjo | sužmogėdavo | sužmogės |
|---|
| 1p.pl. | sužmogėjam, sužmogėjame | sužmogėjome, sužmogėjom | sužmogėdavome, sužmogėdavom | sužmogėsime, sužmogėsim |
|---|
| 2p.pl. | sužmogėjat, sužmogėjate | sužmogėjot, sužmogėjote | sužmogėdavot, sužmogėdavote | sužmogėsite, sužmogėsit |
|---|
| 3p.pl. | sužmogėja | sužmogėjo | sužmogėdavo | sužmogės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sužmogėčiau | sužmogėtume, sužmogėtumėm, sužmogėtumėme |
|---|
| 2p. | sužmogėtum, sužmogėtumei | sužmogėtumėt, sužmogėtumėte |
|---|
| 3p. | sužmogėtų | sužmogėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sužmogėkime, sužmogėkim |
|---|
| 2p. | sužmogėk, sužmogėki | sužmogėkit, sužmogėkite |
|---|
| 3p. | tesužmogėjie, tesužmogėja | tesužmogėjie, tesužmogėja |
|---|
|
