/ru/
прийти в голову; блеснуть; мелькнуть
/en/
flash, strike; jam toptelėjo į galvą an idea flashed across his mind ; he had a sudden idea; man toptelėjo, kad jis kalba netiesą it struck me that he was not telling the truth
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | topteliu | toptelėjau | toptelėdavau | toptelėsiu |
| 2p.sg. | topteli | toptelėjai | toptelėdavai | toptelėsi |
| 3p.sg. | topteli | toptelėjo | toptelėdavo | toptelės |
| 1p.pl. | toptelime, toptelim | toptelėjome, toptelėjom | toptelėdavome, toptelėdavom | toptelėsim, toptelėsime |
| 2p.pl. | toptelit, toptelite | toptelėjot, toptelėjote | toptelėdavot, toptelėdavote | toptelėsite, toptelėsit |
| 3p.pl. | topteli | toptelėjo | toptelėdavo | toptelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | toptelėčiau | toptelėtume, toptelėtumėm, toptelėtumėme |
| 2p. | toptelėtum, toptelėtumei | toptelėtumėte, toptelėtumėt |
| 3p. | toptelėtų | toptelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | toptelėkime, toptelėkim | |
| 2p. | toptelėki, toptelėk | toptelėkit, toptelėkite |
| 3p. | tetopteli, tetoptelie | tetopteli, tetoptelie |