|
|
|
|
литовский словарь / jaurėti | |
jaurė́ti (jaurė́ja, jaurė́jo) spec. — оподзоливаться, становиться подзолистым;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | jaurėju | jaurėjau | jaurėdavau | jaurėsiu |
|---|
| 2p.sg. | jaurėji | jaurėjai | jaurėdavai | jaurėsi |
|---|
| 3p.sg. | jaurėja | jaurėjo | jaurėdavo | jaurės |
|---|
| 1p.pl. | jaurėjam, jaurėjame | jaurėjome, jaurėjom | jaurėdavom, jaurėdavome | jaurėsime, jaurėsim |
|---|
| 2p.pl. | jaurėjat, jaurėjate | jaurėjot, jaurėjote | jaurėdavot, jaurėdavote | jaurėsite, jaurėsit |
|---|
| 3p.pl. | jaurėja | jaurėjo | jaurėdavo | jaurės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | jaurėčiau | jaurėtumėm, jaurėtumėme, jaurėtume |
|---|
| 2p. | jaurėtumei, jaurėtum | jaurėtumėte, jaurėtumėt |
|---|
| 3p. | jaurėtų | jaurėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | jaurėkime, jaurėkim |
|---|
| 2p. | jaurėk, jaurėki | jaurėkit, jaurėkite |
|---|
| 3p. | tejaurėja, tejaurėjie | tejaurėjie, tejaurėja |
|---|
|
