|
|
|
|
литовский словарь / trikčioti | | trikčióti (trikčiója, trikčiójo) расстраиваться, сбиваться (с толку)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | trikčioju | trikčiojau | trikčiodavau | trikčiosiu |
---|
2p.sg. | trikčioji | trikčiojai | trikčiodavai | trikčiosi |
---|
3p.sg. | trikčioja | trikčiojo | trikčiodavo | trikčios |
---|
1p.pl. | trikčiojame, trikčiojam | trikčiojom, trikčiojome | trikčiodavom, trikčiodavome | trikčiosim, trikčiosime |
---|
2p.pl. | trikčiojate, trikčiojat | trikčiojote, trikčiojot | trikčiodavote, trikčiodavot | trikčiosit, trikčiosite |
---|
3p.pl. | trikčioja | trikčiojo | trikčiodavo | trikčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | trikčiočiau | trikčiotume, trikčiotumėm, trikčiotumėme |
---|
2p. | trikčiotumei, trikčiotum | trikčiotumėte, trikčiotumėt |
---|
3p. | trikčiotų | trikčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | trikčiokim, trikčiokime |
---|
2p. | trikčioki, trikčiok | trikčiokite, trikčiokit |
---|
3p. | tetrikčioja, tetrikčiojie | tetrikčiojie, tetrikčioja |
---|
|