/ru/
наговорить, нарассказать (много); велеть; завещать
/en/
1. (liepti) order, tell; (iškilmingai palikti priesaką) adjure; 2. (daug) say, talk (a lot of); kam (visokių) nemalonių dalykų tell smb a lot of unpleasant things
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisakau | prisakiau | prisakydavau | prisakysiu |
| 2p.sg. | prisakai | prisakei | prisakydavai | prisakysi |
| 3p.sg. | prisako | prisakė | prisakydavo | prisakys |
| 1p.pl. | prisakom, prisakome | prisakėme, prisakėm | prisakydavome, prisakydavom | prisakysime, prisakysim |
| 2p.pl. | prisakot, prisakote | prisakėt, prisakėte | prisakydavot, prisakydavote | prisakysit, prisakysite |
| 3p.pl. | prisako | prisakė | prisakydavo | prisakys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisakyčiau | prisakytume, prisakytumėm, prisakytumėme |
| 2p. | prisakytumei, prisakytum | prisakytumėt, prisakytumėte |
| 3p. | prisakytų | prisakytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisakykim, prisakykime | |
| 2p. | prisakyk, prisakyki | prisakykite, prisakykit |
| 3p. | teprisako, teprisakai | teprisakai, teprisako |