|
|
|
|
литовский словарь / išsikulti | |
išsikùlti (išsìkulia, išsikū́lė)
1. (javus) вымолотить/вымолачивать себе [своё];
2. šnek. пробушевать/бушевать, прошалить/шалить
/en/
thresh (for oneself)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsikuliu | išsikūliau | išsikuldavau | išsikulsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsikuli | išsikūlei | išsikuldavai | išsikulsi |
|---|
| 3p.sg. | išsikulia | išsikūlė | išsikuldavo | išsikuls |
|---|
| 1p.pl. | išsikuliam, išsikuliame | išsikūlėm, išsikūlėme | išsikuldavome | išsikulsime |
|---|
| 2p.pl. | išsikuliate | išsikūlėte, išsikūlėt | išsikuldavote | išsikulsite |
|---|
| 3p.pl. | išsikulia | išsikūlė | išsikuldavo | išsikuls |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsikulčiau | išsikultume, išsikultumėme |
|---|
| 2p. | išsikultum, išsikultumei | išsikultumėte |
|---|
| 3p. | išsikultų | išsikultų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsikulkim, išsikulkime |
|---|
| 2p. | išsikulk, išsikulki | išsikulkit, išsikulkite |
|---|
| 3p. | teišsikulie, teišsikulia | teišsikulie, teišsikulia |
|---|
|
