/ru/
дохнуть; подышать
/en/
take a breath ; breathe; leisk man k. gryno oro let me take a breath of fresh air
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kvėpteliu | kvėptelėdavau | kvėptelėsiu | |
| 2p.sg. | kvėpteli | kvėptelėdavai | kvėptelėsi | |
| 3p.sg. | kvėpteli | kvėptelėdavo | kvėptelės | |
| 1p.pl. | kvėptelime, kvėptelim | kvėptelėdavome, kvėptelėdavom | kvėptelėsim, kvėptelėsime | |
| 2p.pl. | kvėptelit, kvėptelite | kvėptelėdavot, kvėptelėdavote | kvėptelėsite, kvėptelėsit | |
| 3p.pl. | kvėpteli | kvėptelėdavo | kvėptelės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kvėptelėčiau | kvėptelėtume, kvėptelėtumėm, kvėptelėtumėme |
| 2p. | kvėptelėtum, kvėptelėtumei | kvėptelėtumėte, kvėptelėtumėt |
| 3p. | kvėptelėtų | kvėptelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kvėptelėkime, kvėptelėkim | |
| 2p. | kvėptelėki, kvėptelėk | kvėptelėkit, kvėptelėkite |
| 3p. | tekvėptelie, tekvėpteli | tekvėpteli, tekvėptelie |