|
|
|
|
литовский словарь / dėstinėti | | dėstinė́ti (dėstinė́ja, dėstinė́jo) mžb. — раскладывать; складывать, укладывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | dėstinėju | dėstinėjau | dėstinėdavau | dėstinėsiu |
---|
2p.sg. | dėstinėji | dėstinėjai | dėstinėdavai | dėstinėsi |
---|
3p.sg. | dėstinėja | dėstinėjo | dėstinėdavo | dėstinės |
---|
1p.pl. | dėstinėjam, dėstinėjame | dėstinėjome, dėstinėjom | dėstinėdavome, dėstinėdavom | dėstinėsime, dėstinėsim |
---|
2p.pl. | dėstinėjate, dėstinėjat | dėstinėjote, dėstinėjot | dėstinėdavote, dėstinėdavot | dėstinėsit, dėstinėsite |
---|
3p.pl. | dėstinėja | dėstinėjo | dėstinėdavo | dėstinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | dėstinėčiau | dėstinėtumėme, dėstinėtumėm, dėstinėtume |
---|
2p. | dėstinėtumei, dėstinėtum | dėstinėtumėte, dėstinėtumėt |
---|
3p. | dėstinėtų | dėstinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | dėstinėkim, dėstinėkime |
---|
2p. | dėstinėki, dėstinėk | dėstinėkite, dėstinėkit |
---|
3p. | tedėstinėjie, tedėstinėja | tedėstinėja, tedėstinėjie |
---|
|