|
|
|
|
литовский словарь / iškvailėti | |
iškvailė́ti (iškvailė́ja, iškvailė́jo) поглупеть/глупеть
/en/
get silly; grow/become foolish
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškvailėju | iškvailėjau | iškvailėdavau | iškvailėsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškvailėji | iškvailėjai | iškvailėdavai | iškvailėsi |
|---|
| 3p.sg. | iškvailėja | iškvailėjo | iškvailėdavo | iškvailės |
|---|
| 1p.pl. | iškvailėjam, iškvailėjame | iškvailėjom, iškvailėjome | iškvailėdavom, iškvailėdavome | iškvailėsime, iškvailėsim |
|---|
| 2p.pl. | iškvailėjate, iškvailėjat | iškvailėjote, iškvailėjot | iškvailėdavote, iškvailėdavot | iškvailėsit, iškvailėsite |
|---|
| 3p.pl. | iškvailėja | iškvailėjo | iškvailėdavo | iškvailės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškvailėčiau | iškvailėtumėm, iškvailėtumėme, iškvailėtume |
|---|
| 2p. | iškvailėtumei, iškvailėtum | iškvailėtumėte, iškvailėtumėt |
|---|
| 3p. | iškvailėtų | iškvailėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškvailėkim, iškvailėkime |
|---|
| 2p. | iškvailėki, iškvailėk | iškvailėkite, iškvailėkit |
|---|
| 3p. | teiškvailėja, teiškvailėjie | teiškvailėjie, teiškvailėja |
|---|
|
