/ru/
порезать себе
/en/
cut; jis įsipjovė pirštą he cut his finger
/de/
sich schneiden*
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsipjaunu | įsipjoviau | įsipjaudavau | įsipjausiu |
| 2p.sg. | įsipjauni | įsipjovei | įsipjaudavai | įsipjausi |
| 3p.sg. | įsipjauna | įsipjovė | įsipjaudavo | įsipjaus |
| 1p.pl. | įsipjauname, įsipjaunam | įsipjovėme, įsipjovėm | įsipjaudavome | įsipjausime |
| 2p.pl. | įsipjaunate | įsipjovėte, įsipjovėt | įsipjaudavote | įsipjausite |
| 3p.pl. | įsipjauna | įsipjovė | įsipjaudavo | įsipjaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsipjaučiau | įsipjautumėme, įsipjautume |
| 2p. | įsipjautum, įsipjautumei | įsipjautumėte |
| 3p. | įsipjautų | įsipjautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsipjaukim, įsipjaukime | |
| 2p. | įsipjauk, įsipjauki | įsipjaukite, įsipjaukit |
| 3p. | teįsipjauna, teįsipjaunie | teįsipjauna, teįsipjaunie |