|
|
|
|
литовский словарь / priauginti | | priaugìnti (priaugìna, priaugìno) 1. прирастить/приращивать; 2. нарастить/наращивать; priaugìnti daũg daržóvių — нарастить много овощей
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priauginu | priauginau | priaugindavau | priauginsiu |
---|
2p.sg. | priaugini | priauginai | priaugindavai | priauginsi |
---|
3p.sg. | priaugina | priaugino | priaugindavo | priaugins |
---|
1p.pl. | priauginame, priauginam | priauginome, priauginom | priaugindavom, priaugindavome | priauginsim, priauginsime |
---|
2p.pl. | priauginat, priauginate | priauginot, priauginote | priaugindavote, priaugindavot | priauginsit, priauginsite |
---|
3p.pl. | priaugina | priaugino | priaugindavo | priaugins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priauginčiau | priaugintumėm, priaugintumėme, priaugintume |
---|
2p. | priaugintumei, priaugintum | priaugintumėt, priaugintumėte |
---|
3p. | priaugintų | priaugintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priauginkim, priauginkime |
---|
2p. | priauginki, priaugink | priauginkite, priauginkit |
---|
3p. | tepriaugina, tepriauginie | tepriaugina, tepriauginie |
---|
|