/en/
occupy
/de/
besetzen vt, okkupieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | okupuoju | okupavau | okupuodavau | okupuosiu |
| 2p.sg. | okupuoji | okupavai | okupuodavai | okupuosi |
| 3p.sg. | okupuoja | okupavo | okupuodavo | okupuos |
| 1p.pl. | okupuojam, okupuojame | okupavom, okupavome | okupuodavom, okupuodavome | okupuosim, okupuosime |
| 2p.pl. | okupuojate, okupuojat | okupavot, okupavote | okupuodavot, okupuodavote | okupuosite, okupuosit |
| 3p.pl. | okupuoja | okupavo | okupuodavo | okupuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | okupuočiau | okupuotumėme, okupuotume, okupuotumėm |
| 2p. | okupuotumei, okupuotum | okupuotumėt, okupuotumėte |
| 3p. | okupuotų | okupuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | okupuokime, okupuokim | |
| 2p. | okupuoki, okupuok | okupuokit, okupuokite |
| 3p. | teokupuoja, teokupuojie | teokupuoja, teokupuojie |