/ru/
вставать; становиться
/en/
stand up; rise
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atsistoju | atsistojau | atsistodavau | atsistosiu |
| 2p.sg. | atsistoji | atsistojai | atsistodavai | atsistosi |
| 3p.sg. | atsistoja | atsistojo | atsistodavo | atsistos |
| 1p.pl. | atsistojam, atsistojame | atsistojome, atsistojom | atsistodavome | atsistosime |
| 2p.pl. | atsistojate | atsistojot, atsistojote | atsistodavote | atsistosite |
| 3p.pl. | atsistoja | atsistojo | atsistodavo | atsistos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsistočiau | atsistotume, atsistotumėme |
| 2p. | atsistotum, atsistotumei | atsistotumėte |
| 3p. | atsistotų | atsistotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsistokime, atsistokim | |
| 2p. | atsistok, atsistoki | atsistokit, atsistokite |
| 3p. | teatsistojie, teatsistoja | teatsistojie, teatsistoja |