|
|
|
|
литовский словарь / užpelkėti | |
užpelkė́ti (užpelkė́ja, užpelkė́jo) — заболотиться/заболачиваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užpelkėju | užpelkėjau | užpelkėdavau | užpelkėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užpelkėji | užpelkėjai | užpelkėdavai | užpelkėsi |
|---|
| 3p.sg. | užpelkėja | užpelkėjo | užpelkėdavo | užpelkės |
|---|
| 1p.pl. | užpelkėjam, užpelkėjame | užpelkėjome, užpelkėjom | užpelkėdavom, užpelkėdavome | užpelkėsim, užpelkėsime |
|---|
| 2p.pl. | užpelkėjate, užpelkėjat | užpelkėjote, užpelkėjot | užpelkėdavote, užpelkėdavot | užpelkėsite, užpelkėsit |
|---|
| 3p.pl. | užpelkėja | užpelkėjo | užpelkėdavo | užpelkės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užpelkėčiau | užpelkėtumėm, užpelkėtume, užpelkėtumėme |
|---|
| 2p. | užpelkėtumei, užpelkėtum | užpelkėtumėte, užpelkėtumėt |
|---|
| 3p. | užpelkėtų | užpelkėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užpelkėkim, užpelkėkime |
|---|
| 2p. | užpelkėk, užpelkėki | užpelkėkite, užpelkėkit |
|---|
| 3p. | teužpelkėjie, teužpelkėja | teužpelkėjie, teužpelkėja |
|---|
|
