|
|
|
|
литовский словарь / susiglemžti | |
susiglem̃žti (susiglem̃žia, susìglemžė) захватить/захватывать себе; присвоить/присваивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susiglemžiu | susiglemžiau | susiglemždavau | susiglemšiu |
|---|
| 2p.sg. | susiglemži | susiglemžei | susiglemždavai | susiglemši |
|---|
| 3p.sg. | susiglemžia | susiglemžė | susiglemždavo | susiglemš |
|---|
| 1p.pl. | susiglemžiam, susiglemžiame | susiglemžėm, susiglemžėme | susiglemždavome | susiglemšime |
|---|
| 2p.pl. | susiglemžiate | susiglemžėte, susiglemžėt | susiglemždavote | susiglemšite |
|---|
| 3p.pl. | susiglemžia | susiglemžė | susiglemždavo | susiglemš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susiglemžčiau | susiglemžtume, susiglemžtumėme |
|---|
| 2p. | susiglemžtumei, susiglemžtum | susiglemžtumėte |
|---|
| 3p. | susiglemžtų | susiglemžtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susiglemžkim, susiglemžkime |
|---|
| 2p. | susiglemžki, susiglemžk | susiglemžkite, susiglemžkit |
|---|
| 3p. | tesusiglemžie, tesusiglemžia | tesusiglemžie, tesusiglemžia |
|---|
|
