|
|
|
|
литовский словарь / sušnabždėti | |
sušnabždė́ti (sùšnabžda, sušnabždė́jo)
1. зашептать [прошептать]/шептать;
jì sušnabždė́jo kẽletą neaiškių̃ žõdžių — она прошептала несколько невнятных слов;
2. зашуршать/шуршать
/en/
1. (tylomis sukalbėti) (begin to) whisper; 2. (apie šilką) (begin to) rustle
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sušnabždu | sušnabždėjau | sušnabždėdavau | sušnabždėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sušnabždi | sušnabždėjai | sušnabždėdavai | sušnabždėsi |
|---|
| 3p.sg. | sušnabžda | sušnabždėjo | sušnabždėdavo | sušnabždės |
|---|
| 1p.pl. | sušnabždam, sušnabždame | sušnabždėjome, sušnabždėjom | sušnabždėdavom, sušnabždėdavome | sušnabždėsime, sušnabždėsim |
|---|
| 2p.pl. | sušnabždate, sušnabždat | sušnabždėjot, sušnabždėjote | sušnabždėdavote, sušnabždėdavot | sušnabždėsite, sušnabždėsit |
|---|
| 3p.pl. | sušnabžda | sušnabždėjo | sušnabždėdavo | sušnabždės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sušnabždėčiau | sušnabždėtumėm, sušnabždėtume, sušnabždėtumėme |
|---|
| 2p. | sušnabždėtumei, sušnabždėtum | sušnabždėtumėt, sušnabždėtumėte |
|---|
| 3p. | sušnabždėtų | sušnabždėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sušnabždėkime, sušnabždėkim |
|---|
| 2p. | sušnabždėk, sušnabždėki | sušnabždėkit, sušnabždėkite |
|---|
| 3p. | tesušnabžda, tesušnabždie | tesušnabžda, tesušnabždie |
|---|
|
