|
|
|
|
литовский словарь / paaičioti | |
paáičioti (paáičioja, paáičiojo), paaiksė́ti (paáiksi, paaiksė́jo), paaimanúoti (paaimanúoja, paaimanãvo) поохать/охать šnek., ???
neìškentė nepaaimanãvęs — он не удержался, чтобы не поохать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | paaičioju | paaičiojau | paaičiodavau | paaičiosiu |
|---|
| 2p.sg. | paaičioji | paaičiojai | paaičiodavai | paaičiosi |
|---|
| 3p.sg. | paaičioja | paaičiojo | paaičiodavo | paaičios |
|---|
| 1p.pl. | paaičiojam, paaičiojame | paaičiojom, paaičiojome | paaičiodavom, paaičiodavome | paaičiosim, paaičiosime |
|---|
| 2p.pl. | paaičiojate, paaičiojat | paaičiojote, paaičiojot | paaičiodavote, paaičiodavot | paaičiosit, paaičiosite |
|---|
| 3p.pl. | paaičioja | paaičiojo | paaičiodavo | paaičios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | paaičiočiau | paaičiotumėme, paaičiotumėm, paaičiotume |
|---|
| 2p. | paaičiotumei, paaičiotum | paaičiotumėte, paaičiotumėt |
|---|
| 3p. | paaičiotų | paaičiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | paaičiokim, paaičiokime |
|---|
| 2p. | paaičioki, paaičiok | paaičiokite, paaičiokit |
|---|
| 3p. | tepaaičioja, tepaaičiojie | tepaaičioja, tepaaičiojie |
|---|
|
