/en/
have suffered enough , suffer no more; jis savo jau atkentėjo he has suffered a great deal .
/de/
abbüßen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atkentėjau | atkentėdavau | atkentėsiu | |
| 2p.sg. | atkentėjai | atkentėdavai | atkentėsi | |
| 3p.sg. | atkentėjo | atkentėdavo | atkentės | |
| 1p.pl. | atkentėjome, atkentėjom | atkentėdavome, atkentėdavom | atkentėsime, atkentėsim | |
| 2p.pl. | atkentėjote, atkentėjot | atkentėdavote, atkentėdavot | atkentėsit, atkentėsite | |
| 3p.pl. | atkentėjo | atkentėdavo | atkentės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atkentėčiau | atkentėtumėm, atkentėtume, atkentėtumėme |
| 2p. | atkentėtum, atkentėtumei | atkentėtumėte, atkentėtumėt |
| 3p. | atkentėtų | atkentėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atkentėkim, atkentėkime | |
| 2p. | atkentėk, atkentėki | atkentėkite, atkentėkit |
| 3p. | ||