|
|
|
|
литовский словарь / sustambėti | |
sustambė́ti (sustambė́ja, sustambė́jo) — покрупнеть/крупнеть, стать/становиться более крупным; укрупниться/укрупняться;
výras sustambė́jo — мужчина стал более крупным
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sustambėju | sustambėjau | sustambėdavau | sustambėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sustambėji | sustambėjai | sustambėdavai | sustambėsi |
|---|
| 3p.sg. | sustambėja | sustambėjo | sustambėdavo | sustambės |
|---|
| 1p.pl. | sustambėjam, sustambėjame | sustambėjom, sustambėjome | sustambėdavom, sustambėdavome | sustambėsim, sustambėsime |
|---|
| 2p.pl. | sustambėjate, sustambėjat | sustambėjote, sustambėjot | sustambėdavote, sustambėdavot | sustambėsite, sustambėsit |
|---|
| 3p.pl. | sustambėja | sustambėjo | sustambėdavo | sustambės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sustambėčiau | sustambėtumėm, sustambėtumėme, sustambėtume |
|---|
| 2p. | sustambėtumei, sustambėtum | sustambėtumėt, sustambėtumėte |
|---|
| 3p. | sustambėtų | sustambėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sustambėkime, sustambėkim |
|---|
| 2p. | sustambėki, sustambėk | sustambėkite, sustambėkit |
|---|
| 3p. | tesustambėja, tesustambėjie | tesustambėja, tesustambėjie |
|---|
|
