|
|
|
|
литовский словарь / poliruoti | |
polirúoti (polirúoja, polirãvo) — полировать;
/en/
polish; (metalą) burnish
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | poliruoju | poliravau | poliruodavau | poliruosiu |
|---|
| 2p.sg. | poliruoji | poliravai | poliruodavai | poliruosi |
|---|
| 3p.sg. | poliruoja | poliravo | poliruodavo | poliruos |
|---|
| 1p.pl. | poliruojam, poliruojame | poliravom, poliravome | poliruodavome, poliruodavom | poliruosime, poliruosim |
|---|
| 2p.pl. | poliruojate, poliruojat | poliravot, poliravote | poliruodavot, poliruodavote | poliruosit, poliruosite |
|---|
| 3p.pl. | poliruoja | poliravo | poliruodavo | poliruos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | poliruočiau | poliruotumėme, poliruotumėm, poliruotume |
|---|
| 2p. | poliruotumei, poliruotum | poliruotumėt, poliruotumėte |
|---|
| 3p. | poliruotų | poliruotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | poliruokim, poliruokime |
|---|
| 2p. | poliruok, poliruoki | poliruokit, poliruokite |
|---|
| 3p. | tepoliruojie, tepoliruoja | tepoliruoja, tepoliruojie |
|---|
|
