/ru/
выдавать себя; выдаваться
/en/
1. give oneself away; 2. (išsikišti) protrude; jut out
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | išsiduodu | išsidaviau | išsiduodavau | išsiduosiu |
2p.sg. | išsiduodi | išsidavei | išsiduodavai | išsiduosi |
3p.sg. | išsiduoda | išsidavė | išsiduodavo | išsiduos |
1p.pl. | išsiduodame, išsiduodam | išsidavėme, išsidavėm | išsiduodavome | išsiduosime |
2p.pl. | išsiduodate | išsidavėte, išsidavėt | išsiduodavote | išsiduosite |
3p.pl. | išsiduoda | išsidavė | išsiduodavo | išsiduos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | išsiduočiau | išsiduotume, išsiduotumėme |
2p. | išsiduotum, išsiduotumei | išsiduotumėte |
3p. | išsiduotų | išsiduotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | išsiduokime, išsiduokim | |
2p. | išsiduoki, išsiduok | išsiduokit, išsiduokite |
3p. | teišsiduodie, teišsiduoda | teišsiduoda, teišsiduodie |