|
|
|
|
литовский словарь / susitaikstyti | | susitáikstyti (susitáiksto, susitaiksė???) помириться/мириться;примириться/примиряться
/en/ put up (with), rough it ; t. p. susitaikyti 2
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susitaikstau | susitaiksčiau | susitaikstydavau | susitaikstysiu |
---|
2p.sg. | susitaikstai | susitaikstei | susitaikstydavai | susitaikstysi |
---|
3p.sg. | susitaiksto | susitaikstė | susitaikstydavo | susitaikstys |
---|
1p.pl. | susitaikstome, susitaikstom | susitaikstėme, susitaikstėm | susitaikstydavome | susitaikstysime |
---|
2p.pl. | susitaikstote | susitaikstėte, susitaikstėt | susitaikstydavote | susitaikstysite |
---|
3p.pl. | susitaiksto | susitaikstė | susitaikstydavo | susitaikstys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susitaikstyčiau | susitaikstytumėme, susitaikstytume |
---|
2p. | susitaikstytumei, susitaikstytum | susitaikstytumėte |
---|
3p. | susitaikstytų | susitaikstytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susitaikstykime, susitaikstykim |
---|
2p. | susitaikstyki, susitaikstyk | susitaikstykit, susitaikstykite |
---|
3p. | tesusitaikstai, tesusitaiksto | tesusitaiksto, tesusitaikstai |
---|
|