|
|
|
|
литовский словарь / užsikirtinėti | |
užsikirtinė́ti (užsikirtinė́ja, užsikirtinė́jo) džn.
1. давать осечку, осекаться šnek.;
2. заедать šnek.;
3. запинаться, осекаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užsikirtinėju | užsikirtinėjau | užsikirtinėdavau | užsikirtinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užsikirtinėji | užsikirtinėjai | užsikirtinėdavai | užsikirtinėsi |
|---|
| 3p.sg. | užsikirtinėja | užsikirtinėjo | užsikirtinėdavo | užsikirtinės |
|---|
| 1p.pl. | užsikirtinėjam, užsikirtinėjame | užsikirtinėjome, užsikirtinėjom | užsikirtinėdavome | užsikirtinėsime |
|---|
| 2p.pl. | užsikirtinėjate | užsikirtinėjot, užsikirtinėjote | užsikirtinėdavote | užsikirtinėsite |
|---|
| 3p.pl. | užsikirtinėja | užsikirtinėjo | užsikirtinėdavo | užsikirtinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užsikirtinėčiau | užsikirtinėtumėme, užsikirtinėtume |
|---|
| 2p. | užsikirtinėtumei, užsikirtinėtum | užsikirtinėtumėte |
|---|
| 3p. | užsikirtinėtų | užsikirtinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užsikirtinėkime, užsikirtinėkim |
|---|
| 2p. | užsikirtinėk, užsikirtinėki | užsikirtinėkit, užsikirtinėkite |
|---|
| 3p. | teužsikirtinėjie, teužsikirtinėja | teužsikirtinėjie, teužsikirtinėja |
|---|
|
