|
|
|
|
литовский словарь / sudrūtinti | |
sudrū́tinti (sudrū́tina, sudrū́tino)
1. утолстить/утолщать;
2. укрепить/укреплять
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sudrūtinu | sudrūtinau | sudrūtindavau | sudrūtinsiu |
|---|
| 2p.sg. | sudrūtini | sudrūtinai | sudrūtindavai | sudrūtinsi |
|---|
| 3p.sg. | sudrūtina | sudrūtino | sudrūtindavo | sudrūtins |
|---|
| 1p.pl. | sudrūtiname, sudrūtinam | sudrūtinome, sudrūtinom | sudrūtindavome, sudrūtindavom | sudrūtinsim, sudrūtinsime |
|---|
| 2p.pl. | sudrūtinat, sudrūtinate | sudrūtinote, sudrūtinot | sudrūtindavot, sudrūtindavote | sudrūtinsit, sudrūtinsite |
|---|
| 3p.pl. | sudrūtina | sudrūtino | sudrūtindavo | sudrūtins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sudrūtinčiau | sudrūtintumėm, sudrūtintume, sudrūtintumėme |
|---|
| 2p. | sudrūtintum, sudrūtintumei | sudrūtintumėte, sudrūtintumėt |
|---|
| 3p. | sudrūtintų | sudrūtintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sudrūtinkim, sudrūtinkime |
|---|
| 2p. | sudrūtink, sudrūtinki | sudrūtinkite, sudrūtinkit |
|---|
| 3p. | tesudrūtina, tesudrūtinie | tesudrūtinie, tesudrūtina |
|---|
|
