|
|
|
|
литовский словарь / iškaukti | |
iškaũkti (iškaũkia, ìškaukė)
1. издать/издавать вой;
2. провыть/выть;
vilkaĩ ìškaukė pùsę naktiẽs — волки провыли половину ночи;
3. выбежать/выбегать с воем
/en/
1. be able to howl; 2. have howled (for some time); 3. go or run out howling
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškaukiu | iškaukiau | iškaukdavau | iškauksiu |
|---|
| 2p.sg. | iškauki | iškaukei | iškaukdavai | iškauksi |
|---|
| 3p.sg. | iškaukia | iškaukė | iškaukdavo | iškauks |
|---|
| 1p.pl. | iškaukiam, iškaukiame | iškaukėm, iškaukėme | iškaukdavom, iškaukdavome | iškauksim, iškauksime |
|---|
| 2p.pl. | iškaukiate, iškaukiat | iškaukėte, iškaukėt | iškaukdavot, iškaukdavote | iškauksite, iškauksit |
|---|
| 3p.pl. | iškaukia | iškaukė | iškaukdavo | iškauks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškaukčiau | iškauktume, iškauktumėm, iškauktumėme |
|---|
| 2p. | iškauktum, iškauktumei | iškauktumėte, iškauktumėt |
|---|
| 3p. | iškauktų | iškauktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškaukime, iškaukim |
|---|
| 2p. | iškauk, iškauki | iškaukite, iškaukit |
|---|
| 3p. | teiškaukia, teiškaukie | teiškaukie, teiškaukia |
|---|
|
