/ru/
вступать в силу, в действие
/en/
come into force; naujas įstatymas įsigaliojo the new law/act/statute has come into force arba has been enforced
/de/
in Kraft treten
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsigalioju | įsigaliojau | įsigaliodavau | įsigaliosiu |
| 2p.sg. | įsigalioji | įsigaliojai | įsigaliodavai | įsigaliosi |
| 3p.sg. | įsigalioja | įsigaliojo | įsigaliodavo | įsigalios |
| 1p.pl. | įsigaliojam, įsigaliojame | įsigaliojome, įsigaliojom | įsigaliodavome | įsigaliosime |
| 2p.pl. | įsigaliojate | įsigaliojote, įsigaliojot | įsigaliodavote | įsigaliosite |
| 3p.pl. | įsigalioja | įsigaliojo | įsigaliodavo | įsigalios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigaliočiau | įsigaliotume, įsigaliotumėme |
| 2p. | įsigaliotumei, įsigaliotum | įsigaliotumėte |
| 3p. | įsigaliotų | įsigaliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigaliokim, įsigaliokime | |
| 2p. | įsigaliok, įsigalioki | įsigaliokite, įsigaliokit |
| 3p. | teįsigaliojie, teįsigalioja | teįsigaliojie, teįsigalioja |