|
|
|
|
литовский словарь / išsipančioti | | išsipánčioti (išsipánčioja, išsipánčiojo) распутаться/распутываться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsipančioju | išsipančiojau | išsipančiodavau | išsipančiosiu |
---|
2p.sg. | išsipančioji | išsipančiojai | išsipančiodavai | išsipančiosi |
---|
3p.sg. | išsipančioja | išsipančiojo | išsipančiodavo | išsipančios |
---|
1p.pl. | išsipančiojam, išsipančiojame | išsipančiojome, išsipančiojom | išsipančiodavome | išsipančiosime |
---|
2p.pl. | išsipančiojate | išsipančiojote, išsipančiojot | išsipančiodavote | išsipančiosite |
---|
3p.pl. | išsipančioja | išsipančiojo | išsipančiodavo | išsipančios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsipančiočiau | išsipančiotume, išsipančiotumėme |
---|
2p. | išsipančiotum, išsipančiotumei | išsipančiotumėte |
---|
3p. | išsipančiotų | išsipančiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsipančiokim, išsipančiokime |
---|
2p. | išsipančiok, išsipančioki | išsipančiokit, išsipančiokite |
---|
3p. | teišsipančioja, teišsipančiojie | teišsipančiojie, teišsipančioja |
---|
|