|
|
|
|
литовский словарь / ištrupėti | |
ištrupė́ti (ìštrupa, ištrupė́jo) — выкрошиться/выкрашиваться;
dañtys ištrupė́jo — зубы выкрошились
/en/
crumble away arba to pieces ; jam dantys ištrupėjo his teeth have crumbled to pieces
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ištrupu | ištrupėjau | ištrupėdavau | ištrupėsiu |
|---|
| 2p.sg. | ištrupi | ištrupėjai | ištrupėdavai | ištrupėsi |
|---|
| 3p.sg. | ištrupa | ištrupėjo | ištrupėdavo | ištrupės |
|---|
| 1p.pl. | ištrupam, ištrupame | ištrupėjom, ištrupėjome | ištrupėdavom, ištrupėdavome | ištrupėsime, ištrupėsim |
|---|
| 2p.pl. | ištrupate, ištrupat | ištrupėjote, ištrupėjot | ištrupėdavote, ištrupėdavot | ištrupėsit, ištrupėsite |
|---|
| 3p.pl. | ištrupa | ištrupėjo | ištrupėdavo | ištrupės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ištrupėčiau | ištrupėtumėme, ištrupėtumėm, ištrupėtume |
|---|
| 2p. | ištrupėtum, ištrupėtumei | ištrupėtumėte, ištrupėtumėt |
|---|
| 3p. | ištrupėtų | ištrupėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ištrupėkim, ištrupėkime |
|---|
| 2p. | ištrupėk, ištrupėki | ištrupėkit, ištrupėkite |
|---|
| 3p. | teištrupa, teištrupie | teištrupie, teištrupa |
|---|
|
