/ru/
служить чиновником
/en/
be an officer/official
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | valdininkauju | valdininkavau | valdininkaudavau | valdininkausiu |
| 2p.sg. | valdininkauji | valdininkavai | valdininkaudavai | valdininkausi |
| 3p.sg. | valdininkauja | valdininkavo | valdininkaudavo | valdininkaus |
| 1p.pl. | valdininkaujam, valdininkaujame | valdininkavom, valdininkavome | valdininkaudavome, valdininkaudavom | valdininkausime, valdininkausim |
| 2p.pl. | valdininkaujate, valdininkaujat | valdininkavote, valdininkavot | valdininkaudavot, valdininkaudavote | valdininkausit, valdininkausite |
| 3p.pl. | valdininkauja | valdininkavo | valdininkaudavo | valdininkaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | valdininkaučiau | valdininkautumėme, valdininkautume, valdininkautumėm |
| 2p. | valdininkautumei, valdininkautum | valdininkautumėte, valdininkautumėt |
| 3p. | valdininkautų | valdininkautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | valdininkaukim, valdininkaukime | |
| 2p. | valdininkauki, valdininkauk | valdininkaukit, valdininkaukite |
| 3p. | tevaldininkaujie, tevaldininkauja | tevaldininkaujie, tevaldininkauja |