/ru/
ворчать; брюзжать; бурчать
/en/
1. grumble, murmur; po nosimi mutter, growl;2. (apie šunį) growl
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | niurnu | niurnėjau | niurnėdavau | niurnėsiu |
| 2p.sg. | niurni | niurnėjai | niurnėdavai | niurnėsi |
| 3p.sg. | niurna | niurnėjo | niurnėdavo | niurnės |
| 1p.pl. | niurname, niurnam | niurnėjom, niurnėjome | niurnėdavom, niurnėdavome | niurnėsim, niurnėsime |
| 2p.pl. | niurnate, niurnat | niurnėjot, niurnėjote | niurnėdavot, niurnėdavote | niurnėsite, niurnėsit |
| 3p.pl. | niurna | niurnėjo | niurnėdavo | niurnės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | niurnėčiau | niurnėtumėm, niurnėtume, niurnėtumėme |
| 2p. | niurnėtum, niurnėtumei | niurnėtumėte, niurnėtumėt |
| 3p. | niurnėtų | niurnėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | niurnėkime, niurnėkim | |
| 2p. | niurnėk, niurnėki | niurnėkit, niurnėkite |
| 3p. | teniurna, teniurnie | teniurna, teniurnie |