/ru/
сблевать
/en/
vomit, throw up ; jis išsivėmė he has thrown up
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsivemiu | išsivėmiau | išsivemdavau | išsivemsiu |
| 2p.sg. | išsivemi | išsivėmei | išsivemdavai | išsivemsi |
| 3p.sg. | išsivemia | išsivėmė | išsivemdavo | išsivems |
| 1p.pl. | išsivemiame, išsivemiam | išsivėmėme, išsivėmėm | išsivemdavome | išsivemsime |
| 2p.pl. | išsivemiate | išsivėmėte, išsivėmėt | išsivemdavote | išsivemsite |
| 3p.pl. | išsivemia | išsivėmė | išsivemdavo | išsivems |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsivemčiau | išsivemtumėme, išsivemtume |
| 2p. | išsivemtumei, išsivemtum | išsivemtumėte |
| 3p. | išsivemtų | išsivemtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsivemkime, išsivemkim | |
| 2p. | išsivemki, išsivemk | išsivemkit, išsivemkite |
| 3p. | teišsivemie, teišsivemia | teišsivemie, teišsivemia |