/en/
be fulfilled ; come true; jo svajonės išsipildė his dreams have come true; jo noras išsipildė his wish has been fulfilled
/de/
sich erfüllen, in Erfüllung gehen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsipildau | išsipildžiau | išsipildydavau | išsipildysiu |
| 2p.sg. | išsipildai | išsipildei | išsipildydavai | išsipildysi |
| 3p.sg. | išsipildo | išsipildė | išsipildydavo | išsipildys |
| 1p.pl. | išsipildom, išsipildome | išsipildėm, išsipildėme | išsipildydavome | išsipildysime |
| 2p.pl. | išsipildote | išsipildėte, išsipildėt | išsipildydavote | išsipildysite |
| 3p.pl. | išsipildo | išsipildė | išsipildydavo | išsipildys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsipildyčiau | išsipildytumėme, išsipildytume |
| 2p. | išsipildytumei, išsipildytum | išsipildytumėte |
| 3p. | išsipildytų | išsipildytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsipildykim, išsipildykime | |
| 2p. | išsipildyki, išsipildyk | išsipildykite, išsipildykit |
| 3p. | teišsipildai, teišsipildo | teišsipildai, teišsipildo |