/ru/
быть судьей; судить
/en/
1. be a judge; judge; 2. sport. referee, umpire; futbolo rungtynėms referee (at) a football match
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | teisėjauju | teisėjavau | teisėjaudavau | teisėjausiu |
| 2p.sg. | teisėjauji | teisėjavai | teisėjaudavai | teisėjausi |
| 3p.sg. | teisėjauja | teisėjavo | teisėjaudavo | teisėjaus |
| 1p.pl. | teisėjaujame, teisėjaujam | teisėjavome, teisėjavom | teisėjaudavome, teisėjaudavom | teisėjausim, teisėjausime |
| 2p.pl. | teisėjaujat, teisėjaujate | teisėjavote, teisėjavot | teisėjaudavote, teisėjaudavot | teisėjausite, teisėjausit |
| 3p.pl. | teisėjauja | teisėjavo | teisėjaudavo | teisėjaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | teisėjaučiau | teisėjautume, teisėjautumėme, teisėjautumėm |
| 2p. | teisėjautum, teisėjautumei | teisėjautumėte, teisėjautumėt |
| 3p. | teisėjautų | teisėjautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | teisėjaukime, teisėjaukim | |
| 2p. | teisėjauki, teisėjauk | teisėjaukit, teisėjaukite |
| 3p. | teteisėjauja, teteisėjaujie | teteisėjaujie, teteisėjauja |