/ru/
гарантировать, поручиться, ручаться
/en/
guarantee, vouch (for)
/de/
garantieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | garantuoju | garantavau | garantuodavau | garantuosiu |
| 2p.sg. | garantuoji | garantavai | garantuodavai | garantuosi |
| 3p.sg. | garantuoja | garantavo | garantuodavo | garantuos |
| 1p.pl. | garantuojame, garantuojam | garantavome, garantavom | garantuodavom, garantuodavome | garantuosime, garantuosim |
| 2p.pl. | garantuojat, garantuojate | garantavote, garantavot | garantuodavot, garantuodavote | garantuosit, garantuosite |
| 3p.pl. | garantuoja | garantavo | garantuodavo | garantuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | garantuočiau | garantuotume, garantuotumėm, garantuotumėme |
| 2p. | garantuotum, garantuotumei | garantuotumėte, garantuotumėt |
| 3p. | garantuotų | garantuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | garantuokim, garantuokime | |
| 2p. | garantuok, garantuoki | garantuokite, garantuokit |
| 3p. | tegarantuoja, tegarantuojie | tegarantuojie, tegarantuoja |