|
|
|
|
литовский словарь / skilinėti | |
skilinė́ti (skilinė́ja, skilinė́jo) džn. раскалываться, трескаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | skilinėju | skilinėjau | skilinėdavau | skilinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | skilinėji | skilinėjai | skilinėdavai | skilinėsi |
|---|
| 3p.sg. | skilinėja | skilinėjo | skilinėdavo | skilinės |
|---|
| 1p.pl. | skilinėjame, skilinėjam | skilinėjome, skilinėjom | skilinėdavom, skilinėdavome | skilinėsim, skilinėsime |
|---|
| 2p.pl. | skilinėjate, skilinėjat | skilinėjot, skilinėjote | skilinėdavot, skilinėdavote | skilinėsite, skilinėsit |
|---|
| 3p.pl. | skilinėja | skilinėjo | skilinėdavo | skilinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | skilinėčiau | skilinėtumėm, skilinėtume, skilinėtumėme |
|---|
| 2p. | skilinėtumei, skilinėtum | skilinėtumėte, skilinėtumėt |
|---|
| 3p. | skilinėtų | skilinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | skilinėkime, skilinėkim |
|---|
| 2p. | skilinėki, skilinėk | skilinėkit, skilinėkite |
|---|
| 3p. | teskilinėja, teskilinėjie | teskilinėja, teskilinėjie |
|---|
|
