|
|
|
|
литовский словарь / išzaunyti | |
išzaũnyti (išzaũnija, išzaũnijo) šnek.
1. проболтать/ пробалтывать šnek.;
2. (išprašyti) выклянчить/выклянчивать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išzauniju | išzaunijau | išzaunydavau | išzaunysiu |
|---|
| 2p.sg. | išzauniji | išzaunijai | išzaunydavai | išzaunysi |
|---|
| 3p.sg. | išzaunija | išzaunijo | išzaunydavo | išzaunys |
|---|
| 1p.pl. | išzaunijam, išzaunijame | išzaunijome, išzaunijom | išzaunydavome, išzaunydavom | išzaunysime, išzaunysim |
|---|
| 2p.pl. | išzaunijate, išzaunijat | išzaunijot, išzaunijote | išzaunydavot, išzaunydavote | išzaunysit, išzaunysite |
|---|
| 3p.pl. | išzaunija | išzaunijo | išzaunydavo | išzaunys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išzaunyčiau | išzaunytume, išzaunytumėm, išzaunytumėme |
|---|
| 2p. | išzaunytum, išzaunytumei | išzaunytumėt, išzaunytumėte |
|---|
| 3p. | išzaunytų | išzaunytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išzaunykim, išzaunykime |
|---|
| 2p. | išzaunyk, išzaunyki | išzaunykit, išzaunykite |
|---|
| 3p. | teišzaunijie, teišzaunija | teišzaunijie, teišzaunija |
|---|
|
