|
|
|
|
литовский словарь / išgrakštinti | |
išgrãkštinti (išgrãkština, išgrãkštino) сделать/делать изящным; придать/придавать красоту
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgrakštinu | išgrakštinau | išgrakštindavau | išgrakštinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrakštini | išgrakštinai | išgrakštindavai | išgrakštinsi |
|---|
| 3p.sg. | išgrakština | išgrakštino | išgrakštindavo | išgrakštins |
|---|
| 1p.pl. | išgrakštinam, išgrakštiname | išgrakštinome, išgrakštinom | išgrakštindavom, išgrakštindavome | išgrakštinsime, išgrakštinsim |
|---|
| 2p.pl. | išgrakštinate, išgrakštinat | išgrakštinot, išgrakštinote | išgrakštindavote, išgrakštindavot | išgrakštinsit, išgrakštinsite |
|---|
| 3p.pl. | išgrakština | išgrakštino | išgrakštindavo | išgrakštins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgrakštinčiau | išgrakštintumėm, išgrakštintume, išgrakštintumėme |
|---|
| 2p. | išgrakštintumei, išgrakštintum | išgrakštintumėt, išgrakštintumėte |
|---|
| 3p. | išgrakštintų | išgrakštintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgrakštinkim, išgrakštinkime |
|---|
| 2p. | išgrakštink, išgrakštinki | išgrakštinkit, išgrakštinkite |
|---|
| 3p. | teišgrakštinie, teišgrakština | teišgrakštinie, teišgrakština |
|---|
|
