|
|
|
|
литовский словарь / apibrūžuoti | |
apibrūžúoti (apibrūžúoja, apibrūžãvo)
1. обтереть/обтирать;
2. (dilde) опилить/опиливать (напильником)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apibrūžuoju | apibrūžavau | apibrūžuodavau | apibrūžuosiu |
|---|
| 2p.sg. | apibrūžuoji | apibrūžavai | apibrūžuodavai | apibrūžuosi |
|---|
| 3p.sg. | apibrūžuoja | apibrūžavo | apibrūžuodavo | apibrūžuos |
|---|
| 1p.pl. | apibrūžuojame, apibrūžuojam | apibrūžavome, apibrūžavom | apibrūžuodavome, apibrūžuodavom | apibrūžuosim, apibrūžuosime |
|---|
| 2p.pl. | apibrūžuojate, apibrūžuojat | apibrūžavote, apibrūžavot | apibrūžuodavot, apibrūžuodavote | apibrūžuosit, apibrūžuosite |
|---|
| 3p.pl. | apibrūžuoja | apibrūžavo | apibrūžuodavo | apibrūžuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apibrūžuočiau | apibrūžuotume, apibrūžuotumėme, apibrūžuotumėm |
|---|
| 2p. | apibrūžuotum, apibrūžuotumei | apibrūžuotumėt, apibrūžuotumėte |
|---|
| 3p. | apibrūžuotų | apibrūžuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apibrūžuokim, apibrūžuokime |
|---|
| 2p. | apibrūžuoki, apibrūžuok | apibrūžuokite, apibrūžuokit |
|---|
| 3p. | teapibrūžuoja, teapibrūžuojie | teapibrūžuoja, teapibrūžuojie |
|---|
|
