/ru/
побаиваться; опасаться; страшиться
/en/
be afraid (of); fear
/de/
(ko) sich ängstigen (vor D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | baiminuos, baiminuosi | baiminaus, baiminausi | baimindavaus, baimindavausi | baiminsiuos, baiminsiuosi |
| 2p.sg. | baiminies, baiminiesi | baiminaisi, baiminais | baimindavaisi, baimindavais | baiminsies, baiminsiesi |
| 3p.sg. | baiminas, baiminasi | baiminos, baiminosi | baimindavosi, baimindavos | baiminsis |
| 1p.pl. | baiminamės | baiminomės | baimindavomės | baiminsimės |
| 2p.pl. | baiminatės | baiminotės | baimindavotės | baiminsitės |
| 3p.pl. | baiminasi, baiminas | baiminos, baiminosi | baimindavosi, baimindavos | baiminsis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | baiminčiausi, baiminčiaus | baimintumės, baimintumėmės |
| 2p. | baimintumeisi, baimintumeis | baimintumėtės |
| 3p. | baimintųsi, baimintųs | baimintųs, baimintųsi |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | baiminkimės | |
| 2p. | baiminkis | baiminkitės |
| 3p. | tesibaimina, tesibaiminie | tesibaimina, tesibaiminie |