|
|
|
|
литовский словарь / užrūstinti | |
užrū́stinti (užrū́stina, užrū́stino) рассердить/сердить; прогневить/гневить psn.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užrūstinu | užrūstinau | užrūstindavau | užrūstinsiu |
|---|
| 2p.sg. | užrūstini | užrūstinai | užrūstindavai | užrūstinsi |
|---|
| 3p.sg. | užrūstina | užrūstino | užrūstindavo | užrūstins |
|---|
| 1p.pl. | užrūstinam, užrūstiname | užrūstinome, užrūstinom | užrūstindavome, užrūstindavom | užrūstinsime, užrūstinsim |
|---|
| 2p.pl. | užrūstinat, užrūstinate | užrūstinot, užrūstinote | užrūstindavote, užrūstindavot | užrūstinsite, užrūstinsit |
|---|
| 3p.pl. | užrūstina | užrūstino | užrūstindavo | užrūstins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užrūstinčiau | užrūstintume, užrūstintumėm, užrūstintumėme |
|---|
| 2p. | užrūstintumei, užrūstintum | užrūstintumėte, užrūstintumėt |
|---|
| 3p. | užrūstintų | užrūstintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užrūstinkime, užrūstinkim |
|---|
| 2p. | užrūstinki, užrūstink | užrūstinkit, užrūstinkite |
|---|
| 3p. | teužrūstinie, teužrūstina | teužrūstina, teužrūstinie |
|---|
|
